2026 metų pradžia Lietuvoje dar kartą patvirtino, kad komunikacijos laukas tampa vis labiau dinamiškas ir kompleksinis. „Ramybės laikotarpiai“vtrumpėja, o krizės vis dažniau persidengia, sudarydamos nuolatinį informacinį foną, kuriame veikia tiek viešasis, tiek privatusvsektorius. Šiame kontekste Vilnius TECH Kūrybinių industrijų fakultete vykęs renginys „Krizių ketvirtadieniai gyvai“ subūrė komunikacijos, duomenų analizės ir žiniasklaidos ekspertus aptarti 2026 m. I ketvirčio komunikacijos tendencijų Lietuvoje.
Renginyje buvo analizuota, kaip politiniai skandalai, verslo reputaciniai iššūkiai, socialiniai konfliktai ir prieštaringos viešosios žinutės formuoja nuolatinę įtampą informacinėje erdvėje. Ekspertai pabrėžė, kad krizės šiandien nebeveikia izoliuotai – jos persidengia ir stiprina viena kitą, o organizacijų reputacija tampa itin jautri greitam informacijos srautui.
Renginyje dalyvavo: – „Mediaskopo“ direktorė Jūratė Stankuvienė – duomenų strategė Vilūnė Kairienė – komunikacijos ekspertas Artūras Ketlerius
Diskusijų metu ypatingas dėmesys buvo skirtas ne tik krizinių situacijų analizei, bet ir galimoms bendradarbiavimo kryptims tarp Pilietiškumo ugdymo akademijos ir Vilnius TECH universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto. Šios diskusijos vyko su VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto atstove Angele Tamulevičiūte Šikšteliene, aptariant strategines partnerystės galimybes pilietiškumo ugdymo, kūrybinių industrijų, komunikacijos ir edukacinių inovacijų srityse.
Bendradarbiavimo kryptys apima praktinį studentų įsitraukimą į realius projektus, kūrybinių ir technologinių kompetencijų integraciją bei pilietiškumo ugdymo metodų modernizavimą.
Abipusė partnerystė būtų naudinga abiem pusėms. Vilnius TECH studentai ir akademinė bendruomenė gautų galimybę dalyvauti socialinėse inovacijose, realiuose kūrybiniuose, komunikaciniuose ir edukaciniuose projektuose, kurie suteiktų praktinių įgūdžių ir stiprintų jų profesinę kompetenciją.
Tuo tarpu Pilietiškumo ugdymo akademija įgytų stiprų akademinį ir technologinį partnerį, galintį prisidėti prie metodologijų kūrimo, inovatyvių edukacinių sprendimų bei komunikacijos projektų įgyvendinimo.
Ypač pabrėžta, kad šiuolaikinėje informacinėje aplinkoje pilietiškumo ugdymas turi būti grindžiamas ne tik teorija, bet ir praktika, kūryba bei technologijomis, kurios leidžia efektyviau pasiekti jaunąją kartą.
Bendras siekis – kurti sąmoningą, atsakingą ir kritiškai mąstančią visuomenę, gebančią orientuotis sudėtingoje informacinėje aplinkoje.
